Skaičiuojam kalorijas ar neskaičiuojam? Trys modeliai 🔬

 

    Tiems, kas galvoja kad visos dietos yra vienodos ir visi rezultatai paremti kalorijų deficitu – vertėtų suklusti. Šiai dienai egzistuoja ne vienas modelis bandantis aiškinti kaip veikia mūsų organizmas reaguodamas į suvartojamą maistą ir fizines veiklas bei kitą mūsų aktyvumą dienos metu. Šiame KetoAvocado blogo įraše Trumpai apžvelgsime šiuos tris modelius, kad padėtume jums įsivaizduoti bendrą vaizdą bei suprasti pasiskirstymą tarp stovyklų.

 

Modelis Nr. 1: Svarbiausia skaičiuoti kalorijas

   Viena iš egzistuojančių teorijų⁷, ko gero bene seniausia, teigia, jog mūsų lieknėjimo rezultatai priklausys tik nuo sudegintų kalorijų ir suvartotų kalorijų suminės išraiškos. Jei fizinėmis veiklomis sudeginsime daugiau energijos negu suvartosime – ilgainiui lieknėsime, nes kūnas energiją ims iš mūsų riebalinio sluoksnio. Tuo tarpu jei suvalgysime daugiau maisto ir gausime daugiau energijos negu mums reikia – kaupsime tą energiją riebalų pavidalu. Negalima visiškai nesutikti su šiuo modeliu, tačiau pastaruoju metu galime sutikti vis daugiau mokslininkų, teigiančių, jog sudegintos kalorijos nėra lygiavertės suvartotoms kalorijoms. Tam yra keletas priežasčių, viena jų – kalorijos iš skirtingų maisto produktų yra konvertuojamos į energiją skirtingai. Pasak daktarės Zoe Harcombe, šiai teorijai prieštarauja ir esminis termodinamikos dėsnis, teigiantis, jog uždaroje aplinkoje ir terminėje pusiausvyroje energija gali būti ne tik kuriama bei naudojama, bet ir kaupiama (angl. conservation)

Modelis Nr. 2: Nereikia skaičiuoti teorijų

     Kitas kontraversiškas modelis teigia atvirkščiai! Teorijos pradininkai E.P Joslin ir F.G Benedict. Šie du diabeto bei metabolizmo tyrinėtojai dar 1912 (taip senai, kai insulinas dar nebuvo taikomas pirmo tipo diabetui kontroliuoti) metais sujungė jėgas siekdami išsiaiškinti kuo skiriasi metaboliškai sveiko žmogaus medžiagų apykaita nuo to, kuris serga pirmo tipo diabetu. Atradimo rezultatai nustebino – pasirodo, žmonės turintys pirmojo tipo diabeto diagnozę pasižymi žymiai geresne (iki 20%) medžiagų apykaita, lyginant su sveikais žmonėmis. Padarytos prielaidos, jog hormonai reguliuoja mūsų medžiagų apykaitą tapo idėjos „neskaičiuoju kalorijų“ pradžia. Praėjus 70-čiai metų šią teoriją dar kartą patvirtino ir K.S. Nair⁸. Tyrimo rezultatai buvo kur kas tikslesni, įvertinta, jog to paties sudėjimo žmonės turintys pirmo tipo diabetą per dieną sunaudoja vidutiniškai 300 kalorijų daugiau, negu metaboliškai sveiki žmonės. Maža to, nustatyta, jog suleidus insulino, medžiagų apykaitos tempas, arba paprastai tariant metabolizmas – normalizavosi iki tokio lygio, kaip metaboliškai sveikiems žmonėms. Taigi, neginčijamas faktas – hormono insulino cirkuliavimas mūsų kraujyje turi įtaką mūsų organizmo energijos poreikiui.

     Būtent dėl šio modelio, kai kurie ketogeninės mitybos šalininkai bei švietėjai teigia, jog valgant riebų maistą natūraliai sukontroliuojame cukraus lygį kraujyje, tuo pačiu jame cirkuliuoja mažesnis kiekis kaupimo hormono insulino, dėl to galime valgyti santykinai daugiau maisto – daugiau jo sunaudoti energijai ir tuo pačiu mažiau sukaupti atsargų pavidalu. Būtų galima sutikti, tačiau praktiškai šis modelis labai lengvai paneigiamas – net valgydami keto maistą žmonės gali priaugti svorio, nusižengiant esminėms taisyklėms! Dėl to būtina suprasti ką valgome, kada valgome ir dėl ko.

Modelis nr. 3: Dviejų teorijų kombinacija

     Kadangi negalime visu šimtu procentų paneigti nei vienos nei kitos teorijos: tiek fizikiniai dėsniai, tiek hormonai tikrai turi įtakos mūsų organizmo metabolizmui bei rezultatui ant svarstyklių, peršasi prielaida, jog abi šios teorijos yra glaudžiai susijusios ar bent jau viena kitą papildo. Visą tai puikiausiai iškomunikavo biomedicinos mokslų daktaras Benjamin Bikman savo pranešime „Ketonai – metabolinis pranašumas⁹“ (angl. Ketones: The Metabolic Advantage).

     Paveikslėyje aukščiau pavaizduotas teorijų ir jų esminių elementų santykis. Nors hormonų teorija iš esmės sudaro didžiąją dalį visumos, o suminių kalorijų teorija užima tik mažą dalį joje, viskas yra kur kas komplikuočiau. Tuomet kai nutukimą skatinančio, kaupimo hormono insulino, kiekis kraujyje sumažėja, organizmas patenka į būseną, kurios metu padidėja riebalinių ląstelių betaoksidacija arba paprasčiau tariant - patenkame į ketozę. Būtent ketonai sukuria unikalią terpę, tarp šių dviejų ne iki galo teisingų teorijų, kai mūsų organizmo ląstelės tampa kur kas labiau „suinteresuotos“ naudoti energiją, ne tik dėl padidėjusio organizmo metabolizmo, bet ir dėl energijos iššvaistymo nepilnavertės keto adaptacijos metuj. Pranešimo metu taip pat kalbama apie atliktuos tyrimuos kuomet buvo matuojamas dviejų grupių žmonių energijos poreikis bei metabolinė veikla riebalinių ląstelių mitochondrijose. Eksperimento rezultatai rodo, jog esant ketozėje mūsų riebalų ląstelėse esančios mitochondrijos pagamina kur kas daugiau energijos negu mums reikia. Tokie rezultatai atsispindi ir kitų 2016-ais ir 2018-ais metais atliktų tyrimų^10,11 rezultatuose. Išvada paprasta - ketonų energija pranašesnė lyginant su angliavandenių energija tuo, jog kūnas norėdamas ją panaudoti, visų pirmą turi pasigaminti, o kalorijos deginamos ne tik naudojant energiją, bet ir prarandant.

 Norintiems dar geriau suprasti žmogaus metabolizmą siūlome pažiūrėti visą daktaro B.Bikmano pranešimą

KetoAvocado išvados bei apibendrinimas  

   Norint pasiekti tikslus ir nepasidaryti sau "meškos paslaugos" reikėtų skaičiuoti ne tik kalorijas bet ir makroelementus. Mūsų metabolizmas yra sudėtinga fizikos, biologijos bei chemijos mokslų visuma, dėl to kiekviena teorija turi savo pagrindą.

     Kaip ir bet kuris kitą tikslą, taip ir svorio mažinimo ar sveikatos gerinimo tikslai turėtų būti siekiami pasitelkiant informaciją, mokslą ir žingeidumą. Neužtenka pasiklausyti kas kaip sako, kas ką galvoja ir remiantis šia informacija priimti sprendimus. Eglės, KetoAvocado įkurėjos, sėkmės istorija byloja visiškai tą pačią tiesą, jos istoriją galite paskaityti čia. 

     Maža to, kad turite bent jau paviršutiniškai suprasti mūsų organizme veikiančius procesus, būtina atlikti deramą pasiruošimą ketogeninės mitybos kelionei. Tikrai neprieštaraujame, įmanoma pasiekti savo tikslus ir neskaičiuojant kalorijų, tačiau įvertinus nesekmės atvejų tikimybę matome, kad atsiranda rizikos susijusios ne tik su svorio prieaugiu, bet ir su sveikatos problemomis.

Taigi, norint numesti svorio reikia:

1. Pasidomėti apie insulino bei kitų hormonų veiklą, galbūt pasidaryti kraujo tyrimus.
2. Įsivertinti savo energijos poreikį, apsiskaičiuoti būtinųjų (nepakeičiamųjų_ medžiagų kiekius
3. Kryptingai laikytis plano

Na, o jei plano neturite, bet norėtumėte turėti:

Kviečiame užpildyti anketą ir mes pateiksime jums mitybos programos sudarymo pasiūlymą