Saldiklio eritritolio teismas. 2 dalis.

saldikliai

Kadangi išsiaiškinome, jog pašaliname toli gražu ne visą suvartotą eritritol saldiklį, reikėtų pasidomėti, kas atsitinka su juo toliau?

Prieš nagrinėdami tai, prisiminkime, kas buvo aptarta pirmame straipsnyje:

  • Tyrimai skaičiuojantys pašalinto eritritolio kiekius pateikia reikšmes nuo 61% iki 90%
  • „Oficialiausio“ tyrimo išvados pateikia reikšmę 78%.

Prieš tai straipsnyje rašėme, kad dalį jo mūsų organizmas fermentuoja, taigi čia atsirastų galimybė likusiam eritritoliui pasišalinti per žarnyną. Vis dėlto, toliau renkant informaciją, radome ne vieną tyrimą , kuris aiškiai rodo, jog eritritolis absoliučiai nedalyvauja mūsų organizmo mikrobiotos veikloje ir nėra fermentuojamas. (Arrigoni E, Brouns F, Amadò R. Human gut microbiota does not ferment erythritol. Br J Nutr 2005;94:643–6) Dar blogiau, dideli eritritolio (ir kai kurių kitų saldiklių) kiekiai gali netgi sukelti žarnyno mikrobiomos pokyčius. Tad ypač patartina šio saldiklio vengti žarnyno ligomis sergantiems asmenims. (šaltinis)

Grįžkime prie to, kad  likę 10% - 39% eritritolio, kurie nepasišalina nei su šlapimu, nei per žarnyną, atsiduria kažkur mūsų organizme. Klausimas: kas vyksta su šio saldiklio likučiais?

Prieš nagrinėjant mokslą, kviečiu susipažinti su Eglės istorija:

“2017 m. pradėjau laikytis ketogeninės mitybos, kaip pakaitalą cukrui atradau ir pasirinkau eritritolį - jis buvo visuose mano gaminamuose desertuose. 2018 m., praėjus maždaug metams laiko, man prasidėjo didelės sveikatos problemos, kurių išspręsti ir paaiškinti negalėjo 6 skirtingi gydytojai.

Kalbant apie sveikatos problemas, turiu omenyje didelius skausmus pilvo srityje ir itin gausų, nepaaiškinamą kraujavimą. Pusę metų kiekvienos menstruacijos trukdavo apie mėnesį laiko, būdavo beproto gausios ir baigdavosi tik atlikus operacinį gimdos gleivinės valymą - abraziją. Tačiau po kiekvienos abrazijos gimdos audinio tyrimo atsakymai buvo vis prastesni. Per kelis mėnesius nuo 1st endomentriozės buvo pasiekta 4st, paskutinė prieśvėžinė stadija. Kraujavau taip stipriai ir tiek ilgai, jog buvau nusilpusi, balta kaip popierius, stipriai trūko geležies.Tačiau buvau jauna ir gydytojai per daug dėl to nesijaudino,viską nurašė endomentriozei, paskyrė leidžiamus vaistus kraujavimo silpninimui ir kontraceptines tabletes hormonų "reguliavimui". Galiausiai 2018 metų pabaigoje, vienos apžiūros metu, mano kiaušidėje buvo rastas neaiškus darinys, kurį 3 gydytojai įvardijo kaip paprastą geltonkūnio cistą,o 2 kaip hemoraginę cistą. Visiems tai buvo nepavojingas darinukas, kuris nekėlė susidomėjimo. Svarbiausia buvo sustabdyti kraujavimą, o su cista tvarkysis kadanors vėliau - neskubu.
Tačiau pusę metų trunkančios sveikatos problemos ir atsainus požiūris į jas, vertė mane nerimauti, o galiausiai ieškoti šeštos nuomonės. Apžiūrėjęs gydytojas paskyrė dar vieną gimdos audinio valymo operaciją bei pasakė, kad reikės šalinti ir cistą, pasak jo, ji buvo didelė ir nelabai graži. 2019 m. balandžio mėn. atlikta operacija. Pradžioje buvo planuojama šalinti tik auglį. Tačiau pamatytas vaizdas gydytojus šokiravo ir buvo nuspręsta nerizikuoti. Pasiekus cistą išvydo visai ne tai, ką tikėjosi. Auglio bebuvo likęs tik karkasas, kurį palietus jis tiesiog griuvo,o aplink matėsi į smėlį panaši, išbyrėjusi struktūra. Taigi, kartu su cista buvo pašalinta ir kiaušidė su kiaušintakiu, dar kartą išvalyta gimda. Cista buvo atiduota tirti. Vietinės ligoninės labaratorijoje cistos/auglio tipo nustatyti nepavyko, todėl buvo išsiųsta tolimesniems tyrimams. Galiausiai paaiškėjo kad tai iš tikrųjų buvo itin retos formos piktybinis auglys. Tuo metu apie šio tipo vėžį buvo žinoma gana nedaug…

Tačiau keli gydytojai užsiminė kad šio tipo navikai prie piktybinių buvo priskirti vos prieš 10m. Iki tol šių auglių atsiradimas būdavo laikomas tam tikrų grybelių, bakterijų ar kitokių svetimkūnių sankaupa tam tikroje kūno vietoje. Šiandiena mes jau žinome, jog ta nestandartiškai atrodanti struktūra labai priminė bakterinį - grybelinį darinį, sukeltą bruceliozės*. *Pasak Amerikos Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) Bruceliozė yra infekcinė liga sukeliama bakterijos. Apie tai plačiau aprašoma žemiau. (https://www.cdc.gov/brucellosis/index.html)

Nors tiksliai taip niekas ir nepaaiškino iš kur ir kodėl tai atsirado mano organizme, o sėdėti sudėjusi rankas ir laukti tiesiog negalėjau,nusprendžiau padaryti tai,ką galėjau -ĺ tiesiog dar labiau sutvarkyti savo mitybą. Po operacijos atsisakiau absoliučiai visų saldiklių, perdirbtų produktų, tai buvo visiškai, idealiai švarus keto. Sėkmingai sveikau ir tuo laikotarpiu nepasireiškė jokie negalavimai. Jaučiausi kaip niekada gerai. Pagaliau grįžo ir menstruacijos, kurios buvo vos vos gausesnės nei įprasta, tačiau baigdavosi savaime, be gydytojų įsikišimo,vaistų ir skausmų. Apsilankius pas gydytoją sužinojau,jog endomentriozė stebūklingai atsitraukė! Iš ketvirtos stadijos,vos per du mėnesius ji grįžo į pirmą stadiją. Audrai galvoje ir širdyje aprimus, grįžo ir noras "paskanauti". Po truputį į mano mitybos racioną žengė ir eritritolis. Kartu su juo grįžo ir skausmai. Prireikė laiko kol pavyko susieti skausmus su valgomu maistu. Atkreipiau dėmesį, jog pilvo ir gimdos skausmas užklumpa apie 10min po deserto valgymo.

Situacija labai paaštrėdavo kai desertu lepindavausi menstruacijų metu. Pradėdavau itin stipriai kraujuoti, kartu su krešuliais. Pradžioje galvojau,kad galbūt kalti pieno produktai… Masčiau gal kokia itin didelė netolerancija. Kaitaliojau produktus, tačiau skausmai liko. Galiausiai supratau,kad vienintelis nekintamasis buvo eritritolis. Pradėjau save stebėti ir viskas tapo daugiau negu aišku. Skausmai, neíprastas kraujavimas pasireikšdavo tik suvalgius eritritoliu pagardintų desertų. Kaskart pavartojus eritritolio kūnas reaguodavo vis stipriau. Tuomet ir atėjo supratimas, kad kažkas su šiuo saldikliu tikrai negerai,išbraukiau jį iš savo raciono ir pamiršau. Skausmai,kraujavimas liovėsi. Praėjo maždaug 3 mėnesiai ir rudenį, artėjant močiutės gimtadieniui, kilo mintis pagaminti keto tortą. Išbandžiau daugumą keto tinkamų saldiklių,bet visi atrodė pagadinsiantys,o ne pagerinsiantys torto skonį. Todėl pasirinkau eritritolį. Tuo pačiu pagalvojau, jog kaip tik "įsitikinsiu" ar vis dėl to čia jis man kelia tas problemas. Vis negalėjau, o gal ir nenorėjau patikėti, kad būtent eritritolis man daro kažką blogo. Visgi šis kartas buvo tarsi patikrinimas. Tuo metu laukiausi antrojo vaikelio.

Nenoriu net prisiminti kas įvyko po kelių minučių…Suvalgius gabalėlį torto prasidėjo stiprūs skausmai, o galiausiai išvydau ir patepliojimą krauju. Galite įsivaizduoti, kokį stresą tokie simptomai sukėlė nėščiai moteriai. Vis dėlto, gydytoja nuramino, kad skausmai ir kraujavimas visiškai nesusiję su nėštumu. Tai su kuo tai susiję? Piršosi vienintelis atsakymas - ERITRITOLIU! Užsikabinome, panorome gauti atsakymus. Juk eritritolis visur rekomenduojamas kaip vienas saugiausių saldiklių. Tai kodėl jis man daro taip? Beveik 12h be sustojimo, mano vyras ieškojo sąsajų ir paaiškinimų - kodėl eritritolis galėjo taip paveikti organizmą. Na,o kas atkakliai ieško - tas randa. Buvo rasti tyrimai įrodantys, jog eritritolis kaupiasi minkštuosiuose audiniuose ir gleivinėse. Pagal įvertintus gyvūninius tyrimus, paaiškėjo, jog patelėms jis kaupiasi net iki 45 proc. daugiau nei patinams. Ir tai jau buvo pradžia! Kadangi esu Facebook grupės “Keto Mityba” savininkė ir moderatorė, matydama kitas moteris vartojant eritritolį, norėjau pasidalinti savo istorija ir paraginti šį saldiklį vartoti itin atsargiai,o geriausia atsisakyti. Po šio pasidalijimo atsirado dar keletas moterų su labai panašia patirtimi. Na, lengvaja dalimi, be auglių ir valymų,bet su skausmais ir kraujavimu. Sutapimas? Galbūt. Bet kiek reikia sutapimų, kad tai taptų tiesa? Kiek moterų turės išgyventi tai, ką teko išgyventi man...“

Asmeninė patirtis + mokslo tyrimai = ...

Vien jau ši Eglės istorija atsako į labai daug klausimų apie eritritolį. O ką sako mokslas? Dalinuosi Amerikoje 2013 m. atlikto tyrimo pavadinimu: “Eritritolis sukelia “Brucella melitensis” viruso požymių pasireiškimą.“ Prisimenate Eglės istorijos dalį, kai gydytojai diagnozavo, jog iš jos organizmo pašalintas darinys buvo panašus į Bruceliozę arba kitaip tariant - bakterijų ir grybelių kamuolį? Šis tyrimas kalba apie tai, kaip eritritolio buvimas moteriškos lyties gyvūnų placentoje įtakojo Brucela bakterijos lokalizaciją toje vietoje ir vėliau lėmė didelio kiekio bakterijų kaupimąsi. Taigi šis tyrimas iš esmės patvirtina visas eritritolio ir Eglei nutikusios ligos sąsajas. 

Kas gi yra ta Brucela bakterija? Brucelioze užsikrečiama nurijus užterštą, nepasterizuotą pieną ar pieno produktus arba kontaktuojant su užkrėstais gyvūnais, per odos įbrėžimus. Taip pat infekcija gali kilti įkvėpus bakteriją per kvėpavimo takus, tačiau šis atvejis yra retas. Simptomai: Nuovargio, galvos skausmo ir raumenų skausmas. Karščiavimas prasideda palaipsniui ir gali pasiekti aukščiausią temperatūrą virš 40 ° C. Kiti simptomai yra svorio netekimas, pilvo skausmas, limfinių takų padidėjimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, lėtinis sąnarių uždegimas. Gali atsirasti odos pažeidimų. Nervų sistemos ligos nedažnos. Karščiavimo epizodai gali tęstis metus ar ilgiau, tačiau mirtingumas yra mažas (mažiau nei 2%), o mirtis siejama su retais endokardito atvejais. Endokarditas yra vidiniame širdies sluoksnyje arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga.

Žinodami, kas yra brucela bakterija, galime toliau nagrinėti, ką sako tyrimas. O jame sakoma, kad eritritolis gali sukelti bakterijų virulentiškumo padidėjimą. Virulentiškumas - tai mikroorganizmo patogeniškumo laipsnis. Paprastai tariant virulentiškas reiškia gebantis įsiskverbti į organizmą, jame daugintis, ir gaminti toksinus. Taigi, pagal gyvūninius tyrimus, eritritolis ženkliai padidina bakterijų kiekio kaupimąsi organizme.

Ypač įdomus yra neseniai atliktas tyrimas, nurodantis, kad eritritolis skatina Brucela bakteriją daugintis tarpląsteliniu būdu, potencialiai aktyvinant ląstelių autofagijos kelius eritritolio stimuliuojamais bakterijų veiksniais. O be ląstelių bakterijos gali išaugti iki didžiulio lygio ir kartu dar labiau suaktyvinti virulentiškumą, kuris reikalingas plisti į kitą organizmą. Paprastais žodžiais tariant, eritritolis maitina ir stimuliuoja bakterijas daugintis tarp ląstelių, ko pasekoje kyla dideli uždegimai, nėščių gyvūnų organizme sukeliantys persileidimus. (šaltinis)

    Kitas įdomus tyrimas, nurodo, kad demonstratyvus eritritolio kiekis buvo aptiktas karvės organizme, avies, kiaulės ir ožkos placentoje, o tai sudarė palankias sąlygas Brucela bakterijai daugintis ir sukelti ūminę Bruceliozę. Kita vertus, gyvūnuose, kuriuose nebuvo rąsta eritritolio, Bruceliozė taip pat neaptikta. Pastebėtina ir tai, kad kai kurių nėščių gyvūnų placentoje yra eritritolio, nes tai yra pagrindinis cukrus, kurį gamina pačios nėščiosios organizmas. Tuo tarpu žmogaus placentoje eritritolio natūraliai nėra randama. (šaltinis)

Vertėtų pridurti, kad eritritolio žmogaus organizme nėra randama, nes žmonės vartojantys eritritolį niekada nebuvo tirti, vieninteliai pora tyrimų su žmonėmis ir eritritoliu netyrė šio saldiklio kaupimosi organizme galimybės, tačiau parodė, kad jis nepasišalina su šlapimu 100%, apie tai rašoma pirmame straipsnyje.

Objektyvių eritritolio tyrimų trūksta

Nors su žmonėmis jie nevykdomi, gyvūniniai tyrimai atskleidžia itin įdomų eritritolio veikimą.

Visų pirmą - ne visas eritritolis pasišalina iš organizmo su šlapimu. Antra, eritritolis nėra virškinamas. Trečia - jis gali kauptis galvijų genitalijose. Ir galiausiai, eritritolis skatina Brucella bakterijų dauginimąsi, kuris sukelia infekcijas galvijų genitalijose ir lemia nėščių gyvūnų persileidimus.

Žinant tokią informaciją, žinant Eglės ir kelių kitų moterų patirtį, nesunku susieti šio saldiklio su neigiamu poveikiu žmogaus organizmui. Tačiau kiekvienas spendžiame pagal savo supratimo prizmę, todėl šis “Eritritolio teismas” nieko neišteisins ir nieko neapkaltins. Verčiau paliksime atvirą klausimą: ką dar turėtume žinoti apie eritritol saldiklį prieš dėdami jį ant prekystalio?

Planuojama, kad eritritolis ateityje pakeis cukrų!?

Iš tiesų gąsdina, kad daugybė su eritritoliu atliekamų tyrimų yra labiausiai orientuoti į naudą pramonei, pvz: greitesnis ir pigesnis eritritolio išgavimas, eritritolio nauda dantims ir pan. Prisidengiama tuo, kad žmonės šiais laikais vis labiau linkę į nutukimą ir esą šis saldiklis, neturintis kalorijų, ateityje gali pakeisti įprastą cukrų, kaip sveikesnė alternatyva. Bet ar tikrai cheminiu būdu, iš modifikuotų kukurūzų vienaląsčių grybelių pagalba išgaunamas saldiklis skamba kaip sveikesnis cukraus pakaitalas? 

Žinoma, visai kitokį skonį suteikia manymas, kad šis saldiklis natūraliai randamas vaisiuose. Vis dėlto, į mūsų parduotuves nugula iš modifikuotų kukurūzų krakmolo fermentacijos būdu išgautas eritritolis. (šaltinis, šaltinis2

    Net jei eritritolio vartojimo skatinimas būtų įkvėptas geriausių ketinimų: padėti visuomenei įveikti nutukimo problemą, tai iš tikro labiau primena bėgimą “nuo vilko ant meškos”. Kadangi eritritolis yra visiškai kalorijų neturintis saldiklis, kuris skonio receptoriams duoda signalą “saldus maistas”, o iš tiesų maisto nėra, (nes, primenu, jis nedalyvauja žmogaus organizmo mikrobiotos veikloje ir jokia maistinė medžiaga iš eritritolio nepasisavinama), smegenys reaguodamos nesiunčia signalo apie sotumą, tad atsiranda dar didesnė tikimybė persivalgyti ir ilgainiui nutukti. Apie tai rašoma 2017 m. atliktame tyrime. (šaltinis)

    Pabaigai derėtų pasakyti, kad kiekvienas iš mūsų esame skirtingi ir mūsų organizmai taip pat skirtingai reaguoja į įvairius produktus: kas vienam sukelia piktybinius darinius, kitam galbūt nesukels nė menkiausio pilvo spazmo. Vis dėlto, turėtume siekti kuo natūralesnės, sveikesnės mitybos ir neversti savo kūno dirbti su tuščiomis maisto pramonės sukurtomis kalorijomis.

Mūsų pasirinktas maistas yra tiesioginis mūsų pačių atspindys: arba save mylime, arba ne.

Šaltiniai:



Senesnis įrašas Naujesnis įrašas


Rašyti komentarą