Kokį maistą valgyti - organišką, vietinį, sezoninį?🥝🍆🥬

daržovės vaisiai

      Nors labai svarbu išsirinkti maisto produktus, kurie geriausiai tinka mūsų organizmui, ši užduotis taip pat yra gana sudėtinga bei reikalaujanti nemažai žinių bei supratimo. Vis didesnė dalis žmonių renkasi organiškus produktus, tačiau daugumai šių produktų kaina yra gerokai per didelė. Bet ar tai vienintelis bruožas į kurį reikėtų atsižvelgti renkantis vaisius ir daržoves? Toli gražu ne!

     Šiame straipsnyje apžvelgsiu pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos reikėtų rinktis vaisius bei daržoves. Atkreipiu dėmesį, kad ši informacija skirta visiems, ne tik besilaikantiems ketogeninės mitybos, tad nenustebkite perskaitę "ne keto" vaisių pavadinimus. O jei vis dar nesate tikri, koks maistas yra tinkamas laikantis ketogeninės mitybos, kviečiu apie tai paskaityti čia.

Užaugintas organiškai ar įprastai?      

salotos vazoneliuose    

     Prieš daugiau nei dešimtmetį, 2009-aisiais paskelbtame Jungtinės Karalystės Maisto Standartų Agentūros (angl. Food Standards Agency arba FSA) tyrimu buvo nustatyta, jog organiškai užauginta augalinė produkcija niekuo nesiskiria nuo įprastais metodais užaugintos. Po penkių metų atlikta milžiniškos apimties, 343 šaltinių (daugiau nei 6 kartus didesnė imtis nei FSA tyrime), meta-analizė pateikė visiškai kontradiktiškas išvadas - skirtumas tarp šių produktų sudėties milžiniškas.

     Teigiama, jog organiškai užauginti vaisiai ir daržovės savo sudėtyje vidutiniškai turi vidutiniškai 25% daugiau antioksidantų bei polifenolių, vitamino C bei E, lyginant su tais, kurie užauginti tradiciniu pramoniniu (angl. conventional) būdu. Njukestlo universiteto komanda nustatė, kad kai kuriais atvejais šis skirtumas gali siekti net 60%. 

     Kitos šios analizės išvados buvo taip pat pribloškiančios. Organiškoje žemės ūkio produkcijoje buvo rasta:

  • 48% mažiau sunkiojo metalo kadmio
  • 10% mažiau azoto
  • 30% mažiau nitratų
  • 87% mažiau nitritų
  • Keturis kartus mažiau pesticidų

Genetika ar laikas?

     Nors užauginimo būdas daugeliu atvejų yra labai svarbus, tačiau dar vienas aspektas į kurį reikėtų atsižvelgti - kilmės šalis. Ne dėl to, kad mūsų organizmai nesugebės suvirškinti ar įsisavinti kitame pasaulio krašte užauginto vaisiaus, bet dėl laiko, kurį produkcija keliavo iki mūsų. Nors iš pažiūros hipotezė, kad mes esame genetiškai (ne)prisitaikę valgyti vienokius ar kitokius maisto produktus, priklausomai nuo mūsų aplinkos, atrodytų teisinga, tačiau visumoje tai nesudaro didelės reikšmės. Visi maisto produktai sudaryti iš tų pačių maistinių medžiagų- baltymų, riebalų, angliavandenių. Visame pasaulyje žmones šias maistines medžiagas įsisavina vienodai, veikia tokie patys metaboliniai procesai. Mūsų organizmo mikrobiota prisitaiko prie pokyčių labai greitai, tiek eliminavus produktą iš mitybos raciono, tiek įkomponavus, tačiau natūralu, jog pirmą kartą suvalgius kažko neragauto gali trumpam sutrikti virškinimo veikla. 

Kodėl svarbus laikas?

     Įvertinę vaisiaus ar daržovės kilmės šalį galime nustatyti kiek maždaug laiko praėjo nuo tada, kai jis buvo nuskintas iki tol, kol mes jį suvalgysime. Dauguma vaisių ir daržovių, kuriuos perkame prekybos centre atkeliavo iš šimtus, o gal net tūkstančius kilometrų nutolusių šalių, kur jų auginimo sezonas yra kur kas ilgesnis, nei mūsų šalyje. Be didelio atstumo, nuo nuskynimo iki suvartojimo šiuos vaisius ir daržoves skiria ilgas laikas - ne kelios dienos, bet ištisos savaitės.

     Bananai, pomidorai, apelsinai, paprikos yra skinami dar neprinokę, tam, kad būtų lengviau transportuojami, nepažeidžiant prekinės išvaizdos. Tol kol pasiekia mūsų pirkinių krepšelį šios prekės praleidžia savaites šaldytuvuose, paskirstymo centruose bei sandėliuose. Ko gero visi suprantame ir gebame pajausti kaip skiriasi šviežiai nuskinto vaisiaus ar daržovės skonis, nuo to, kuris ilgą laiką gulėjo šaltyje ir tamsoje. Svarbiausia dalis ta, kad ne ką mažiau skiriasi ir jų maistingumas!

     Pavyzdžiui, nustatyta, jog vitamino C koncentracija raudonosiose paprikose, pomidoruose, persikuose, abrikosuose bei papajose yra didžiausia būtent nuskynimo nuo augalo metu, o laikui einant mažėja. Brokolio maistingumas gegužės mėnesį (sezono metas), lyginant su rugsėjo-spalio mėnesiais gali skirtis net dvigubai!

     Dažnu atveju prekybos centruose esančios daržovės buvo nuskintos bent jau prieš savaitę, dar kelias dienas praleidžia prekybos centre, o po to mūsų šaldytuvuose. Pensilvanijos universiteto atliktame tyrime nustatyta, jog per 8 dienas nuo nuskynimo špinatai praranda net 47% folio rūgšties.

Kas dar svarbu?

     Nors pagrindinė priežastis, dėl ko reikėtų rinktis vietinių ūkininkų produkciją, o dar geriau savo šiltnamyje užaugintas daržoves, yra ta, jog iš jų gausime didesnį kiekį maistinių medžiagų bei mikroelementų, turėtume nepamiršti, jog pirkdami vietinėje rinkoje užaugintą produkciją taip pat prisidėsime prie šalies ekonomikos klestėjimo bei visuomenės gerovės. Kokybiškai užauginti produkciją ūkininkams kainuoja kur kas brangiau, tad supraskime tai, kad neprisidėdami prie jų ekonominių tikslų įgyvendinimo skatiname imtis tradicinių žemės ūkio gudrybių.

     Nors dažniausiai keliame klausimą - pirkti organišką produktą ar ne, pirmiausiai turėtume apsvarstyti ar pirkti vaisius ir daržoves atvežtus iš svetur. Tobulas pasirinkimas būtų rinktis vietinėje rinkoje organiško ūkio principais užaugintą produkciją, tačiau jei reikėtų rinktis vieną iš dviejų, verčiau rinkitės vietinę prekę.  Net organiškai užaugintas, bet iš svetur atvežtas vaisius dažniausiai nebus toks maistingas, kaip mūsų gyvenamoje šalyje užaugintas vaisius ar daržovė.

sodina seklas

     Nors renkantis organišką produkciją galime būti labiau užtikrinti, jog nerasime nepageidaujamų priedų – pesticidų, herbicidų bei kitų žalingų chemikalų, tačiau natūralu, jog jų nerasime ir smulkių ūkininkų bei turguje prekiaujančių močiučių obuoliuose. Cheminiai preparatai naudojami, ne tik norint apsaugoti augalus nuo kenkėjų, bet ir siekiant užauginti didesnius bei vartotojams patrauklesnius augalo vaisius per kur kas trumpesnį laiką, o tiems, kas savo menkas produkcijos apimtis realizuoja labai greitai - tai papildomos išlaidos. 

     Svarbu atsiminti, jog dauguma šiems tikslams naudojamų priemonių nusėda vaisių ir daržovių odelėje, todėl, jei tik turime galimybę rinkimės organiškus obuolius, agurkus, nektarinus, moliūgus, salierus, vynuoges, persikus, braškes, pomidorus, paprikas bei bulves.

     Kita vertus, daržoves bei vaisius, kurių nevalgome su odele, galime rinktis ne būtinai organiškus. Mažiausią cheminių medžiagų koncentraciją turi šie vaisiai ir daržovės: šparagai, avokadai, kopūstai, baklažanas, kiviai, mangai, grybai, svogūnai, papajos bei ananasai.

Prioritetai

Tad jeigu reikėtų rinktis tarp organiško ir įprastai užauginto - renkamės organišką.

Jei reiktų rinktis iš įprastai vietinėje rinkoje užauginto ir organinio įvežtinio - renkamės vietinį.

Jei reikėtų rinktis dėl kainos, drąsiai galime rinktis produktus, kurių nevalgome su oda (pvz avokadas).

Jei reikia pirkti vaisių ar daržovę, porėtu paviršiumi, kaip braškės, persikai ar abrikosai, verčiau rinkimės organišką produkciją.

Kalbant apie mėsą, pieno produktus bei kiaušinius, galime taikyti panašius reikalavimus: būtų idealu, jei gyvuliai būtų auginti nanaudojant antibiotikų, o žuvis visada geresnė laukinė, nei užauginta fermose (taip pat galime atsižvelgti į jų dauginimosi/žvejojimo sezoniškumu)

Kviečiame valgykime tikrą maistą

Na, o šauniausius tikro maisto receptus galite rasti čia.

KetoAvocado

Marius Ketoavocado

 


Senesnis įrašas Naujesnis įrašas


Rašyti komentarą