Aš kontroliuoju maistą!

     Taip, energijos reikia visiems, valgyti yra būtina norint užtikrinti fizinę bei psichologinę sveikatą, bet nuo šiol ne maistas man sako kada valgyti, o aš pats tai nusprendžiu! Kaip galime susidaryti įspūdį iš klientų, kuriems sudarome keto mitybos planus, anketų labai nemaža dalis žmonių kenčia nuo taip vadinamo psichologinio (emocinio) valgymo. Paradoksalu, kad šis „emocinis valgymas“ iš tikrųjų yra ne kas kita kaip mūsų organizmo fizinių procesų nesupratimas ir klaidingas interpretavimas. Apie valgymo ypatumus pakalbėsime vėliau, o dabar turiu jus informuoti ir perspėti:

Nepasieksite jokių tikslų, kol leisite maistui jus kontroliuoti!

Apie protingiausio žmogaus (savo) smegenis 

     Kaip prasidėjo mano keto kelionė? Eglė jau ilgą laiką ne tik laikėsi ketogeninės dietos, bet ir darė mitybos planus. Puikiai supratau kaip jie padeda žmonėms atsikratyti viršsvorio bei išspręsti kitas sveikatos problemas. Tačiau – aš taigi neturiu problemų! Tai buvo pirmas mano smegenų akibrokštas. Jaučiuosi gerai, svorį atrodo, jog kontroliuoju, neaugu kaip ant mielių, neturiu milžiniško gelbėjimosi rato riebalų pavidalu, tai kodėl turėčiau laikytis kažkokio valgymo protokolo, siekti ketozės ir gerinti sveikatą, jeigu man viskas gerai?

     Kažkuriuo metu labai jau susigundžiau Eglės ruošiamais keto patiekalais, supratau, kad maistas ypač skanus, sotus ir svarbiausia – sveikas! Tada mano bazinės žinios apie mitybą įvedė mane į dviprasmišką būseną, svarsčiau: "juk negaliu valgyti ir riebiai ir saldžiai!". Žinojau, jog riebus keto maistas, turintis nemažai sočiųjų riebalų yra nesuderinamas su aukštą glikeminį indeksą turinčiais skanumynais: picomis, guminukais ir ledais. Visada supratau, kad būtent ši kombinacija ir privedė populiaciją prie antro tipo diabeto slenksčio. Smegenys sako, kad mano kūnas nenori turėti problemų. Šis mini dialogas su savimi ko gero ir buvo pradžia dėl atsiradau keto kelyje. Tačiau kelias nebuvo lengvas, nes smegenys gudrios, o angliavandenių priklausomybė stipri!

Kelionė prasidėjo, sėkmingai įveiktas keto gripas

     Kelionė prasidėjo – eliminavau iš savo mitybos visus nereikalingus maisto produktus, angliavandenius: kruopas, makaronus, saldumynus ir skanumynus. Žinojau, kad tuoj bus keto gripas, viskas žinoma, suprantama – negąsdina.      Sėkmingai pasirūpinau elektrolitais ir ypač pakankamu druskos kiekiu, keto gripo kaip nebuvę ir jau pradėjau jausti ketozės teikiamus privalumus – proto aštrumą, alkio dingimą. Galimai anksčiau yra tekę nesąmoningai pabuvoti šioje būsenoje, daug sportuojant ir mažai valgant, dėl to šis perėjimas mano organizmui buvo pažįstamas.

Pirmoji keto kelionė baigiasi po trijų dienų!

     Greitas patekimas į ketozę baigėsi greitu išėjimu iš jos. Ne veltui patarlės byloja, jog aukštai kilęs žemai krenta. Ar morališkai jaučiausi kritęs? Tikrai ne. Tačiau šiai dienai suprantu, jog tai buvo didelis psichologinis nuopolis, smūgis mano sąmoningumui, kurį iki šiol maniau turintis aukštame lygyje (visi taip galvojam).

     Taigi, kas atsitiko? Kodėl kelionė nutrūko? Paprasta – nuėjau į sporto salę ir buvau bejėgis. Smegenys iš karto įjungė dainelę: tau reikia angliavandenių. Šiai dienai žinau, kad mano smegenys mane apgavo, pasinaudojo mano silpnybe, kad gautų to pigaus narkotiko – cukraus. Po to buvo dar keli identiški bandymai, nieks nesikeitė.

Schema atrodė taip:

patenku į ketozę ➡️negaliu sportuoti pilna jėga ➡️palūžtu po kelių dienų ➡️užkraunu kūną angliavandeniais ➡️pasportuoju kelias dienas ➡️paragauju Eglės skanėstų ➡️užverda vidinis dialogas ➡️atsisakau angliavandenių ➡️patenku į ketozę ➡️vėl iš naujo..

Antras etapas – „negalima atprasti nuo angliavandenių“

     Šiaip ne taip įveikęs visus kylančius vidinius prieštaravimus dėl sporto ir sveikatos, dėl angliavandenių ir riebalų, pagaliau įsivažiavau į rutiną. Penkias dienas per savaitę buvau keto rėžime, o likusias dvi (savaitgalį) – savotiško nuodijimosi rėžime. Kadangi penkias dienas reikėjo stengtis, valdytis, kontroliuoti poreikį angliavandeniams, atėjus savaitgaliui automatiškai kyla noras atsipalaiduoti...

     Na ir žinoma, pasirenkami angliavandeniai būdavo ne avižinės kruopos ar duonos sumuštiniai, o greito maisto restoranai, guminukai, konditerijos gardėsiai. Viso to priežastis buvo paprasta – smegenys sakė „negalima atpratinti organizmo nuo angliavandenių, nes jis nebemokės jų sudoroti kai bus laikas“. Tai dienai dar buvau įsitikinęs, jog mano smegenys pačios protingiausios ir bando mane apsaugoti. Tačiau kaip suprantu dabar, tai buvo tik pigus triukas!

Sąmoningumo žybsnis

     Po kelių savaičių tokio žaidimo su ketogenine mityba supratau, kad visumoj savijauta nepakitusi, kaip ir prieš tai, taip ir dabar jaučiausi gerai, o svorio parodymai nesikeitė. Porą dienų per savaitę jau galėjau jausti ketozės naudą, tačiau laikantis tokio rėžimo neišvengiamai susidūriau ir su šalutiniais efektais: pagirios nuo angliavandenių užkrovos bei nuotaikų kaita. Taip pat pastovus įkritimas ir iškritimas iš ketozės nepasirodė nei kiek lengvėjantis. Ir nors smegenys vis dar sakė, kad taip išsiugdysiu (atstatysiu) metabolinį lanstumą, tačiau giliai viduje jaučiau, kad čia kažkas ne taip.

Metabolinio lankstumo tikrinimas

     Nuo kelionės pradžios praėjo gal trys - keturi mėnesiai, eksperimentai prasidėdavo ir nutrūkdavo. Vienas iš tokių eksperimentų buvo „sportas su keto“. Tuo metu negalėjau paaiškinti kas atsitiko, bet ėmė ir nutrūko.. eilinė motyvacijos duobė, eilinis saldus užkandis ir eilinės angliavandenių pagirios.. Kažkuriuo metu, kai jau pakankamai ilgai naudojau ciklinę keto dietą (būtent tas modelis, kai savaitgalį „tikslingai“ išeinam iš ketozės vadinamas cikline ketogenine mityba), nusprendžiau pasimatuoti kaip čia pagerėjęs tas mano metabolinis lankstumas.

     Taigi įsigijau kraujo ketonų matuoklį ir eksperimentuodamas bei badydamas pirštus pastebėjau, kad nė velnio ne greičiau patenku į ketozę po šito savaitgalio išėjimo.. Mini eksperimento rezultatai parodė, kad grįžimui į keto kelią reikia beveik trijų parų! Tai mane tikrai labai nustebino, nes iki tol galvojau, kad pereinu tą pačią dieną, o keto ciklavimas turėtų šitą laikotarpį dar labiau pagreitinti. Deja klydau.. Blogiausiai tai, jog nesu tikras, ar tai neveikė mano metabolinio lankstumo atvirkščiai negu tikėjausi. Deja ir tyrimai bei mokslininkų darbai labiau orientuoti į standartinę ketogeninę mitybą bei jos ilgalaikiškumą, o nei su cikline nei su tiksline (angl. targeted) keto dieta mažai kas eksperimentuoja.   

Priežastys dėl kurių „negaliu“ laikytis keto mitybos

     Kaip galite suprasti, pasiteisinimų kodėl nesilaikyti keto visą gyvenimą buvo įvairių, pradedant nuo tokių argumentų kaip „keto laikantis neįmanoma sportuoti!“ ir baigiant tokiais kaip „juk reikia kartais angliavandenių?!“ ir „sveikatai taip bus naudingiau“.

     Šiai dienai visiškai aiškiai suprantu save tame etape – sveikatos problemų neturiu, svoris ne super didelis, dietų nemėgstu, būti varžomas nenoriu.. Viskas šaunu! Ir smegenys palaiko šias idėjas. Jos sukuria teiginius, argumentus, priešpriešas neleidžiančias nutolti nuo angliavandenių kelio ir grįžti prie pilnavertės Žmogaus mitybos. Taigi pats didžiausias mūsų priešas esame mes patys. Mes žinome viską geriausiai, mes pažįstame savo kūną ir jo poreikius geriausiai, mūsų laisvės yra didžiausios vertybės. Taigi kodėl reikėtų kažką keisti? Ir kada?

Laikas pokyčiams

     Nebūtina pajausti sveikatos problemas, nebūtina įsigyti priešdiabetinę būklę ir nebūtina priaugti 30kg, kad galėtum pasiryžti pokyčiams. Užtenka suprasti, kad yra kita alternatyvi tikrovė. Ne ta, kurioje maistas tave kontroliuoja, ne ta, kur nepavalgęs tampi žvėrimi, ne ta kur šaldytuvas tavo geriausias draugas. Kai tik pajauti gyvenimo laisvę ir nepriklausomybę nuo maisto gali suprasti, jog tai kur kas daugiau negu BigMac mėsainio komplektas ar šeimyninė pica su litru CocaColos.

     Toks laikas atėjo ir man. Po kiekvieno sukčiadienio (angl. cheatday) jausdavausi prastai tiek fiziškai, tiek psichologiškai bei morališkai. Dėl to tokios „užkrovos“ dienos pradėjo retėti. Ilgainiui ir maisto produktų sąrašas, su kuriais “cheatinu“ pradėjo trumpėti, nes suveikė „Naujametinis efektas“ – ir nuo to bloga buvo ir nuo ano.. Tokiu būdu skanėstų ir nuodingo maisto sąrašas mano mityboje pradėjo mažėti kol iš viso susitraukė. Rašydamas šį straipsnį net nesugalvoju nei vieno produkto ar patiekalo ko tikrai norėčiau, bet keto mityba mane nuo jo ribotų.. Panašu, kad susitvarkė ne tik hormonai, bet ir smegenėlės 😉

Kas toliau?

     Kadangi jaučiuosi užtikrintas tiek savo pasirinkimais, tiek maisto racionu, jaučiuosi laisvas nuo maisto ir priklausomybių angliavandeniams, tikiu, kad galiu atnaujinti pradėtus eksperimentus. Šiandien jau septinta diena kada aktyviai sportuoju, seku bei archyvuoju duomenis susijusius su maistu bei fizinėmis veiklomis. Greitu metu pasidalinsiu su jumis savo naujausiais patyrimais, atradimais ir sėkmėmis. Taip pat pasidalinsiu kūno kompozicijos analizės duomenimis, paneigsiu keletą mitų bei parodysiu būdą kaip pasiekti savo tikslus svorio kontrolės bei sveikatingumo temose.

Taigi, likite su KetoAvocado ir laukite tęsinio

 

O jei patiko šis straipsnis, būtinai pasidalinkite juo su draugais, bičiuliais bei giminaičiais. Paskleiskite žinią, kad maistas gali būti draugas lieknėjimo bei sveikatinimosi kelyje.