Ko gero ne vienam iš mūsų, nuėjus į parduotuvės kiaušinių skyrių, kyla klausimas – o kuriuos dabar riktis? Kažkas žiūri pagal akcijas/kainą, kažkas turi mėgstamus prekės ženklus.. kiti visgi skaito pakuotes bei ieško identifikacinių numeriukų ant pačio kiaušinio. Tai kuris gi variantas teisingiausias ir ar yra kažkoks skirtumas tarp kiaušinių? O gal verta paieškoti ūkininkų, kurie užsiima vištų auginimu ir kiaušinius pirkti iš jų?
Atlikus detalią interneto paiešką aptikau kelis straipsnius su nuorodomis bei teiginiais apie kiaušinių naudas, skirtumus ir pan. Pasidalinsiu savo atradimais ir bandysime išsigryninę esminę informaciją bei pateikti suprantama kalba.
Kiaušinių numeracija
Turbūt pastebėjote, kad ant kiekvieno parduotuvėje įsigyto kiaušinio galime rasti skaičių ir raidžių kombinacija. Šį kodą dažniausiai sudaro skaičių bei raidžių kombinacija:
- Pirmas skaitmuo nurodo vištų dedeklių auginimo būdą
- 0 – ekologiniame ūkyje laisvai laikomų vištų kiaušiniai;
- 1 – laisvai laikomų vištų kiaušiniai;
- 2 – ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai;
- 3 – narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
- Toliau seka šalies kodas, iš kurios yra kiaušiniai
- LT – Lietuva
- LV – Latvija
- PL – Lenkija ir pan.
- Tolimesni penki skaitmenys – paukštyno registracijos numeris
Paprastai mums aktualiausi pirmieji skaitmenys, nes šalis bei įmonės registracijos numeris neduoda jokios esminės informacijos (gi visi esame Europos sąjungos piliečiai). Galima rasti įvairių apibūdinimų, kuo skiriasi šios trys kategorijos bei žinoma galime naudoti savo bendrąjį išprusimą, tačiau iš esmės reiktų suprasti ir žinoti, jog:
- „3“ pažymėtų kiaušinių vištos auginamos fabrikiniuose narvuose. Vienai vištai vienas mažas narvelis; vištos gyvenime nemačiusios saulės šviesos; šių vištų gyvenimo trukmė iki keliolikos kartų trumpesnė nei standartinė gyvenimo trukmė; saugant nuo ligų dažniausiai maitinamos antibiotikų papildais
- „2“ vištos laikomos laisvai paukštynuose bei fermose ant kraiko. Teigiama, jog taip auginamos vištos padeda net dvigubai didesnį kiekį kiaušinių.
- „1“ žymimi naminių (skiedrinių) vištų kiaušiniai. Tokios vištos bėgioja lauke, lęsa grūdus, žolę, sliekus. Parduotuvėse beveik neįmanoma rasti tokio tipo kiaušinių iš Lietuvos paukštynų. Dažniausiai tai smulkių ūkininkų auginamų vištų kiaušinių ženklinimas.
- „0“ žymimi laisvai laikomų bei ekologišku pašaru auginamų vištų kiaušiniai.
Galime daryti prielaidą, jog pastarieji du kiaušinių tipai turėtų būti sveikiausi. O skirtumą tarp jų identifikuoti gana sunku, nes vienintelis skirtumas – pašaro kokybė. Taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcijos duomenimis, ūkininkai, laikantys mažiau kaip 50 vištų, neprivalo parduodamų kiaušinių ženklinti, tad jų kokybę tiksliai įvertinti dar sunkiau.. Pažiūrėkime ką dar interneto platybėse galime rasti apie kiaušinius.
Informacija kurią randame internete
Siekiant išsiaiškinti, kuo gi skiriasi šių kiaušinių maistinių medžiagų kompozicija, Latvijos mokslininkė Asnatė Ķirsė-Ozoliņa atliko detalų tyrimą ir nustatė, jog trijų iš rūšių (3,2,1) maistingumo vertės skirtumai yra nežymūs. Analizuojant šių trijų rūšių kiaušinius taip pat pateiktos išvados:
- narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra procentaliai mažiau baltymų, lyginant su laisvai ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais
- laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose yra 10 % mažiau riebalų
- ir laisvėje, ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau cholesterolio negu narvuose laikomų vištų kiaušiniuose (nereikėtų šio rodiklio vertinti tiesmukai)
- laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose yra šiek tiek mažiau vitaminų A ir E
- laisvėje laikomų vištų kiaušiniuose yra daugiau vitamino D ir biotino.
- ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra mažiausias vitaminų B1 ir B9 kiekis
- Laisvėje laikomų vištų kiaušinių privalumas – didesnis jodo kiekis
Kaip ir negalime susidaryti konkrečios nuomonės, kas gi geriausia, tačiau peršasi mintis, jog laisvai ganomos vištos turėtų būti visapusiškai sveikesnės bei „arčiau gamtos“. Kito amerikoje atlikto tyrimo metu, palyginus pramoniniu būdu auginamų bei laisvai ganomų vištų kiaušinius, nustatyta jog pastarųjų kiaušiniuose:
- 1/3 mažiau cholesterolio
- 1/4 mažiau sočiųjų riebalų
- 2/3 daugiau vitamino A
- 2 kartus daugiau Omega 3
- 3 kartus daugiau vitamino E
- netgi 7 kartus daugiau beta karotino.
Taip pat viename interviu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja Gintarė Jatkevičienė užsiminė, jog:
- ant kraiko bei narvuose auginamoms vištoms maitinant tokį pat pašarą, kiaušinių maistinė vertė bus vienoda
- Laisvai besiganančių vištų kiaušiniuose randamas didesnis kiekis karotinoidų
- Neaptikta skirtumų tarp kiaušinių vištų, laikomų ant kraiko bei narve
Dar viename, Rietavo VMVT parengtame pranešime spaudai, pateikti tokie teiginiai:
- Visų naminių paukščių (vištų, kalakutų, ančių, žąsų, putpelių) kiaušinių sudėtis gana panaši
- Lyginant su vištų kiaušiniais, putpelių kiaušiniai:
- turi daugiau amino rūgščių, geležies, fosforo ir vario
- tačiau juose nėra vitaminų D, E, B12
- Faktoriai lemiantys kiaušinių sudėtį yra: lesalo sudėtis, metų laikas ir kiaušinių dėjimo intensyvumas (matyt pamiršo pažymėti vištų fizinį aktyvymą)
- Lesalų sudėtis turi įtaką tik trynio sudėčiai
- laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva ryškesnė dėl karotinoidų, kurių vištos gauna iš gamtos (karotinoidai svarbūs ir gyvūnų, ir žmonių sveikatai)
- Kiaušinio tvirtumas priklauso nuo lukšto storio (kuris lemiamas vištų veislės ir naudojamų pašarų)
- Laisvai laikomų bei kokybiškai šeriamų vištų kiaušinių lukštai yra tvirčiausi
- daug kiaušinių dedančių vištų kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis negu įprasta
Kiti pastebėjimai bei patarimai
Pastaroji publikacija atrodo patikimiausia bei suteikianti daugiausiai informacijos (visą straipsn galite paskaityti čia). Už akių užkliūva įdomus teiginys dėl kiaušinių kokybės, kurį pateikia VMVT: „Į prekybą gali būti tiekiami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus: lukštai turi būti nepažeisti, be deformacijų, švarūs, be pašalinių medžiagų ar kvapo“. Galime daryti prielaidą, jog pakuotės ženklinamos „A klasė“ yra iš dalies apgaulingos.. nes kitokių būti ir negali..
Europos sąjungoje parduodamų kiaušinių dydžiai turėtų atitikti tokį ženklinimą (galime pastebėti, jog kartais būna ne visiškai taip):
- XL — labai dideli (73 g ir didesni)
- L — dideli (63–73 g)
- M — vidutiniai (53–63 g)
- S — maži (iki 53 g)
Čia būtina paminėti, jog nuo kiaušinio dydžio maistinių medžiagų kiekis ir kokybė nepriklauso. Perkant kiaušinius reikėtų įsitikinti, kad pakuotėje visi kiaušiniai yra sveiki, neprilipę prie pakuotės bei nepažeistu lukštu. Jei labai svarbu kiaušinio šviežumas, jį patikrinti galime virtą kiaušinį įdėję į vandenį su druska: Šviežias kiaušinis guli ant dugno; vandenyje vertikaliai besilaikantis kiaušinis padėtas prieš kelias dienas; jei plaukioja vandenyje - kelių savaičių; jei iškyla į paviršių – jis kelių mėnesių. Visai neblogas metodas, tačiau ko gero taikytinas tik per Velykas ir tik su virtais kiaušiniais J. Taip pat radau kelis kiaušinių vartojimo patarimus:
- Geriausias skonio savybes kiaušinis įgyja per 5 paras po padėjimo
- Kiaušiniai turėtų būti suvartojami per 28 dienas po padėjimo
- Kiaušinius galima plauti tik prieš vartojimą
- Išvirtų kiaušinių laikymo trukmė:
- ne ilgiau 2 parų kambario temperatūroje
- ne ilgiau 3 parų šaldytuve
Tai dar ne viskas
Sekančioje dalyje apie kiaušinius apžvelgsime, ką sako užsienio šaltiniai, kokie yra atlikti tyrimai bei kokios kiaušinių vartojimo rekomendacijos. Taip pat išanalizuosime įvairios kokybės kiaušinių makro kompozicija bei atsižvelgsime į svarbiausią skirtumą, kurio nei viename lietuviškame šaltinyje niekas neakcentavo – Omega-3 bei Omega-6 santykį.
Jei turite klausimų - drąsiai užduokite juos čia arba facebook paskyroje.
Su jumis buvo Marius, ačiū už dėmesį ir geros dienos!
