Ką jums reikėtų žinoti apie dietas?

     Visais laikais žodis dieta buvo siejamas su griežtomis taisyklėmis. Vienų dietos taisyklės reikalauja valgyti konkretų maistą, kitų apriboja maisto pasirinkimus, trečios nurodo konkretų valgymo laiką ar dažnumą. Taisyklės, taisyklės, taisyklės. Net nenuostabu, dėl ko žmonėms taip sunku priprasti prie vienos ar kitos mitybos sistemos – juk niekas nenori būti robotais, paklūstančiais kažkokioms taisyklėms, ribojančioms mūsų laisves bei pasirinkimus.

     Kadangi daugelis mūsų esame pakankamai užsiėmę savo darbais, gyvenimais bei rutinomis, retas mūsų turi laiko gilintis į mokslą, slypinti už šių apribojimų bei taisyklių. Ar niekada nesusimąstėte, kaip grikių valgymas ryte (arba vakare) gali jus padaryti sveikesniais?

     Aš niekada nekėliau šio klausimo... Ne todėl, kad neturėjau laiko gilintis, bet dėl to, kad tokių dietų taisyklės atrodė gana logiškos – juk sveikatos ministerija, gydytojai bei asmeniniai treneriai negali būti neteisūs?!

Dietų istorijoje begalinis sąrašas!

     Kiekvienam besidominčiam mitybos bei sveikatos tendencijomis 7-8tas praeito amžiaus dešimtmečiai turi būti gerai pažįstami. Kartu su globalizmu į vakarų pasaulį atėjo ir dietų, lieknėjimo, grožio kulto mada. Ar esate girdėję apie šiuos ano meto populiariausius mitybos modelius bei dietas, tokius kaip: svorio stebėtojai, Greipfruto dieta, sausainių dieta, grožio miego dieta? Apie šiuos bei kitus nesėkmingus žmonijos bandymus sulieknėti jau greitai galėsite paskaityti KetoAvocado ketogeninės mitybos bloge. O dabar - prie reikalo!

 

Kas gi yra dieta?

     Grikių dieta, kopūstėlių dieta, bado dieta, viduržemio jūros dieta, Atkinso dieta, keto dieta.. Kas bendro tarp šių dietų (neskaitant žodžio „dieta“)? Kad ir kaip galvotume, jų tikrai nesieja sveikata.  Ko gero labiausiai apibendrinantis žodis, kuris čia tiktų – MAISTAS. Lietuvių kalbos žodynas dietą apibūdina kaip maitinimosi rėžimą. Net jeigu laikomės „nevalgymo po 18 val dietos”, maitintis nenustojame, tiesiog pakeičiame mums įprastą rėžimą. Anglų kalboje turime platesnį apibrėžimą – tai maistas ar gėrimai kuriuos vartoja žmogus, gyvūnas ar jų grupė.

Ar mityba yra tas pats kas dieta?

     TAIP. Remiantis žodynais ar bet kokiais samprotavimais sveikatingumo kontekste, tiek dieta, tiek mityba yra lygiaverčiai žodžiai (taip kaip zuikis ir kiškis!). Tačiau vis labiau populiarėja požiūris, jog dietai galime priskirti trumpalaikę rolę, o mityba – tai kas tęsiasi ilgiau, ne savaitę, ne mėnesį, o gal ir ne metus. Gal ir visai įdomus diferencijavimas, tačiau esmė nesikeičia – esminis dietos ar mitybos elementas yra MAISTAS (bei jo paskirstymas).

Laikas atkreipti dėmesį į maistą!

     Daugelis mums siūlomų dietų bei mitybos sistemų yra nukreiptos į taisyklių laikymąsi ir discipliną. Remiantis statistinių tyrimų duomenimis, 95% žmonių kada nors besilaikę dietų nesugebėjo išlaikyti pasiekto svorio po to, kai nustojo laikytis konkretaus rėžimo. Ši statistika yra tiesiog negailestinga, o tai reiškia, jog greičiausiai tik 1 iš 20 mūsų ateityje būsime patenkinti savo dietos rezultatais!

     Tačiau turiu jus nuraminti ir pasiūlyti sprendimą – negalvokite apie dietas, vietoje to, atkreipkite dėmesį į maistą kurį valgote. Įvertinkite savo savijautą po valgymo, analizuokite jums kylančius jausmus, potraukius bei emocijas, susijusias su maistu.

Kaip mus veikia maistas?

     Paprastai tariant maistas, kurį valgome turi dvi funkcijas: suteikti mums energijos (kuras organizmui) bei aprūpinti mikroelementais (vaistas-papildas organizmui). Mūsų dieta ar mitybos planas turi susidaryti iš maisto produktų, galinčių užtikrinti abi šias funkcijas. Tik taip galėsime pasiekti savo tikslų bei išlikti sveiki. Taigi, negalvokite kokią naudą jums atneš viena ar kita dieta, o verčiau paimkite tos dietos pagrindinį elementą (maistą) ir įvertinkite jį naudodami šį paprastą filtrą. Atsakykite sau į šiuos klausimus:

• Ar maisto produktas suteikia mums pakankamai energijos?
• Ar maisto produktas suteikia mums būtinųjų maistinių medžiagų, mineralų, vitaminų?

Maistas kuras

     Kaip žinia, iš trijų maistinių medžiagų, dvi yra skirtos energijai gauti. Tai riebalai bei angliavandeniai. Trečioji maistinė medžiaga, baltymas, atlieka statybinės medžiagos funkciją, padeda užtikrinti sklandžią mūsų organų bei raumenų veiklą, atsako už augimą, gijimą, regeneraciją bei kitas svarbias organizmo funkcijas.

     Suvalgę vieną gramą angliavandenių gauname energijos lygios 16.736 džiaulių (fizikinis energijos matavimo vienetas)! Tačiau kiekvienas šiek tiek nusimanantis apie maistą bei mitybą patvirtins, jog tai yra lygiai tas pats, kas 4 kilokalorijos (dažnai vadinamos tiesiog kalorijomis, o maisto produktų etiketėse žymimos “kcal”)

Suvalgę vieną gramą alternatyvaus “kūno kuro”, riebalo, gauname energijos už 9 kilokalorijas (37.656 džiaulių).

     Jei vairuojate automobilį, paklauskite saves, ar didesnį atstumą galime įveikti su vienu litru skystintų gamtinių dujų ar su vienu litru benzino? Panašiai yra ir su angliavandenių bei riebalų suteikiama energija. Pastaroji yra daug tvaresnė, stabilesnė bei efektyvesnė, lyginant su pigiausiu žmogaus kuru laikomais angliavandeniais. Paklausite kodėl pigiausiais? Kiek kainuoja 1kg bulvių ar makaronų, o kiek 1kg lašinių ar sviesto? Matote kur link einame? Sviestas bei lašiniai yra efektyvus energijos šaltinis! Ir tai patvirtins bet kuri močiutė kaime dirbusi ūkio darbus!

Maistas vaistas

     Kai jau užtikrinome, kad mūsų organizmas turėtų kuro gyvybinei energijai užtikrinti bei kasdienei veiklai vykdyti, reikia pasirūpinti „statybinėmis medžiagomis“. Kai kurie makroelementai atlieka tokias funkcijas (arba prisideda prie jų), kaip namo statybose atlieka cementas, lentos ar net grindų plytelės!

     Kaip žinia mūsų organizmui reikalingos medžiagos vadinamos būtinosiomis. Tokios yra tiek riebalų rūgštys, tiek aminorūgštys (baltymai). Jos vadinamos būtinosiomis, dėl jų nepakeičiamumo, mat organizmas negali jų pasigaminti pats, o vienintelis būdas gauti šias medžiagas - iš maisto kurį valgome.
Yra žinoma per dvidešimt aminorūgščių, iš kurių devynios yra būtinosios ir per dvidešimt riebalų rūgščių, iš kurių vos dvi yra būtinosios. Taigi, natūralu manyti, kad baltymų kupinas maistas atlieka daugiau statybinių funkcijų, negu riebalų (kaip jau išsiaiškinome riebalai tarnauja kaip energijos šaltinis). Taigi, laikydamiesi bet kokios „mitybos“ turime užtikrinti, kad gautume pakankamus kiekius šių medžiagų: linolo rūgštis, alfa-linoleno rūgštis,  histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas bei valinas. Plačiau apie aminorūgštis, jų naudą ir poreikį galite skaityti mūsų Patreon paskyroje, tačiau apibendrintai kalbant reikėtų nevengti gyvulinės kilmės produktų, nes būtent jie užtikrina šių nepakeičiamųjų medžiagų kiekius.

    Taip pat siekdami užtikrinti gerą organizmo savijautą, turėtume iš mitybos gauti pakankamai vitaminų bei mineralų. Gera žinia yra ta, kad laikantis ketogeninės mitybos principų galite nesunkiai surinkti visus mikroelementus iš daržovių bei tokių subproduktų kaip galvijų arba paukščių kaulų sultinys ar kepenėlių paštetas.  

Galvokite ką valgote

     Geriausias lieknėjimo patarimas - prieš valgydami bet kokį maistą, pagalvokite kokią naudą šis maistas turi jūsų organizmui. Ar iš jo gausite visas būtinąsias maistines medžiagas? Ar jis kupinas vitaminų bei mineralų? Ar nuo šio maisto ilgai išliksiu sotus? Nenorėsiu užkandžiauti?

     Žmonės daržnai kalba apie tai, kaip jie „nenori savęs varžyti“ arba kaip jie „duoda organizmui tai, ko jis prašo“. Deja tik retas mūsų gali labai gerai įsiklausyti į savo kūno kalbą ir duoti tikrai tai, ko jam reikia. Išgirdęs šiuos klišinius pasakymus visada pagalvoju: „Neatsimenu, kad kada mano kūnas būtų man leidęs suprasti, jog jam trūksta cinko! Tačiau, kad šokoladuko norėtų tikrai žinau!”

Mūsų kūnui reikia mėsos, žuvies, kiaušinių, riešutų, daržovių, pieno produktų!

Mūsų kūnui nereikia kukurūzų, kviečių, avižų, makaronų, bulvių, picų, bandelių!

Negalvokite apie KETO dietą

     Kitaip nei mums įprastos dietos, sakančios ką ir kaip valgyti, keto mityba savo pavadinimą gavo ne dėl maisto, o dėl proceso pavadinimo. Šis procesas vadinamas ketogeneze, o paprastai tariant tai yra organizmo savęs remontavimo mechanizmas. Mes nenorime valgyti perdirbto, cukrumi prisotinto ir rafinuotais transriebalais trykštančio maisto. Vietoje to renkamės kokybiškus ingredientus, gaminame skanų ir sotų maistą namie ir tokiu būdu leidžiame organizmui pasveikti nuo fizinių negalavimų bei psichologinių priklausomybių

 

Tiek šiandien, sekite KetoAvocado ir sužinosite daugiau apie sveiką mitybą.